Į titulinį
Visa farmacinė ir medicininė informacija specialistams
Į titulinį
Mano užrašai
2014 m. lapkričio 29d.
Naujienos Spausdinti
į užrašus
2009 05 22
Įvertinkite skydliaukės patologiją
Skydliaukės ligos randamos 2 iš 10 Lietuvos gyventojų ( daugiau nei diabetas ir vėžys kartu paėmus), pusei iš jų liga yra nediagnozuota. Skydliaukės ligos simptomai dažnai palaikomi natūraliais senėjimo požymiais ir dėl to ilgai būna nenustatoma tikroji priežastis. Skydliaukės patologijai įvertinti atliekami laboratoriniai tyrimai, kurie padeda nustatyti skydliaukės pažeidimus, bei pažeidimų priežastis.

Norma
suaugusiems
· TSH 0,2 – 3,8 mU/l
· FT4 11,8 – 24,6 pmol /l
· FT3 5,4 – 9,4 pmol /l

HIPOTIREOZĖ
Hipotireozė – tai sindromas, kurio atsiradimą sąlygoja nepakankama tiroksino (T4) sekrecija skydliaukėje. Lengvo ir vidutinio sunkumo hipotireozė pasireiškia T4 hormono nepakankamu kiekiu kraujyje. Sunkesniais atvejais kraujyje trūksta ir trijodtironino (T3) – pagrindinio aktyvaus skydliaukės endokrininio komponento, veikiančio ląstelių viduje. Kadangi didžiausia T3 dalis pagaminama iš T4, ateinančio iš skydliaukės į periferiją, tai pastarojo hormono trūkumas ir yra dažniausia hipotireozės priežastis. Panašiai kaip ir anemija, hipotireozė yra ne diagnozė, bet kokios nors specifinės patologijos išraiška. Pagrindiniai laboratorinės diagnostikos tikslai yra šie: 1) įvertinti skydliaukės pažeidimą, 2) diagnozuoti to pažeidimo priežastį. Daugeliui ligonių, sergančių hipotireoze, reikia ilgo ir nuoseklaus gydymo. Tačiau tie atvejai, kur skydliaukės funkcija gali būti normalizuota, neturėtų būti gydomi dešimtmečiais. Jeigu jokia etiologija nenustatoma, tuomet hipotireozės diagnozė turėtų būti peržiūrima iš naujo.
Diagnozuojant hipotireozę svarbiausi laboratoriniai testai yra laisvas tiroksinas (FT4) ir tireostimuliuojantis hormonas (TSH). Bendras T4 tyrima taip pat kartais atliekamas, tačiau daugelis būklių, nesusijusių su skydliaukės patologija, gali sukelti bendro T4 koncentracijos sumažėjimą.
Labiausiai jautriu diagnozuojant hipotireoze laikomas TSH tyrimas. TSH - skryningo tyrimas įtarus hipotireozę. Nepastebėti (nustatant vien tik TSH) gali būti tik reti hipofizės arba hipotaliamus patologijų atvejai, kuomet TSH koncentracija esti normos ribose. Kad sumažinti galimybę praleisti tokius patologijos atvejus būtina nustatinėti abu hormonus - TSH ir FT4 kartu.
Pačios dažniausios hipotireozės priežastys autoimuninės ligos, Hashimoto tiroiditas ir ankstesnė chirurginė intervencija. Pagrindiniai Hashimoto tiroidito požymiai yra padidėjusi skydliaukė, padidėjusi anti-TPO, bei anti-TG koncentracija kraujyje. Tiroiditai būna skausmingi ir beskausmiai. Abiem atvejais išsivysto skydliaukės hipofunkcija. Šis hipotireozės vystymasis gali būti greitas - nuo keleto savaičių iki 3 mėnesių. Skausminga skydliaukė paprastai rodo esant poūmį granuliomatozinį tiroiditą. Įgimtos hipotireozės turėtų būti atidžiai ieškoma atliekant neonatalinį skryningą. Hipofizinės ir hipotaliamus kilmės hipotireozė paprastai pasireiškia kartu su kitais endokrininiais šių sistemų pažeidimo požymiais.
Hipotireozės priežastys.
Ankstesnė chirurginė intervencija, Hashimoto tiroiditas, pirminė skydliaukės atrofija (tikriausiai Hashimoto tiroidito variantas), ankstesnis gydymas radioaktyviu jodu, antitiroidiniai preparatai, infiltracinės ligos (cistinozė, amiliodozė, leukemija), jodo trūkumas organizme, įgimta hipotireozė (paprastai skydliaukės disgenezė arba agenezė, autoimuninės ligos, skydliaukės fermentų trūkumai), audinių rezistentiškumo skydliaukės hormonams sindromas, hipofizės nepakankamumas (tik TSH, bet ne FT4 trūkumas), pogumburio funkcinis nepakankamumas (trauma, navikas, retas tireotropino-rilizing faktorių trūkumas).
Gydymo monitoringas. 
Optimalus hipotireozės gydymas tai - sintetiniai T4 preparatai, skiriami į vidų (Levotiroksinas). Gydymas T4 preparatais greitai normalizuoja serumo FT4, FT3 ir TSH rodiklius. Šis gydymas taip pat užtikrina, kad tvarkingai naudojant medikamentus, rodikliai tik nežymiai svyruoja valandų bėgyje, todėl skydliaukės funkcija išlieka normos ribose. Toks gydymas leidžia įvertinti ir T3 rodiklio vertes (t.y. kaip audiniuose vyksta T4 virsmas į T3). Adekvačiai gydant serumo FT3 ir T3 būna normos ribose, nors maža dalis T3 sekrecijos ir nebūna kompensuota, o T4/T3 santykis esti padidėjęs (dėl gydymo vien tik T4 preparatais). Įvairių levotiroksino preparatų hormoninis aktyvumas skiriasi. Be to, ligoniai individualiai reaguoja kiekvienu konkrečiu atveju. Remiantis TSH ir FT4 koncentracijos nustatymu galima gana preciziškai dozuoti medikamentus. Levotiroksino tabletes išleidžiamos įvairiomis dozėmis: 25, 50, 100, 112, 125, 150, 175, 200, ir 300mg. Smulkesni dozavimai taip pat kartais taikomi, nes medikamentus galima skirti ne kiekvieną dieną. Kadangi T4 gyvavimo pusperiodis yra 7 dienos, tokios gydymo schemos nebūtinai keičia hormono koncentraciją kraujyje. Paros metas, kuomet paimama tabletė, neturi reikšmės. Jeigu netyčia praleidžiama viena ar kita dozė, sekantį kartą galima dviguba arba triguba dozė. Terapinei dozei sureguliuoti paprastai reikia 5 – 6 savaičių tam, kad serumo TSH, FT4 ir FT3 pasiektų stabilią, naują koncentraciją. Vidutinė levotiroksino paros dozė, reikalinga pasiekti normalią TSH koncentraciją ligonio serume, yra 150mg (2mg/kg kūno masės), jeigu skydliaukė visai nefunkcionuoja. Tačiau organizmo poreikiai gali labai skirtis priklausomai nuo individo. Todėl dažniausiai pasirenkama korekcijos dozė būna tarp 50 ir 150mg. 
Faktoriai, įtakojantys optimalų Levotiroksino dozavimą
1. Amžius. Vyresniems ligoniams reikia didesnės tiroksino dozės, vaikams užtenka mažesnės dozės kg kūno svorio.
2. Svoris. Stebima tendencija kiek didesnio vaisto poreikio didėjant kūno svoriui.
3. Rezidualinė skydliaukės funkcija. Kuo labiau išsaugota skydliaukės funkcija, tuo mažiau reikia vaisto.
4. Medikamentai – kai kurie anticholesteroliniai medikamentai (rezinai), mažina medikamento dozę.
5. Žarnyno patologija. Malabsorbcijos sindromas, uždegiminės ligos, žarnyno chirurginės intervencijos mažina T4 patekimą į organizmą.
6. Lytis. Vyrams iki 60 metų amžiaus kartais rekomenduojama skirti kiek didesnes dozes.
Gydymo monitoringas ir pradinis gydymo etapas. 
Greitis, kuriuo turi būti koreguojama hipotireozė, turi būti gerai įvertintas pradinės diagnostikos momentu. Pagrindinis pavojus – tai miokardo išemija, kuri gali pasireikšti ligoniams, sergantiems koronarinių arterijų patologija. Viena pagrindinių tokios komplikacijos priežasčių gydant tiroksino preparatais - padidėjęs deguonies sunaudojimas širdies raumenyje. Priklausomai nuo ligonio būklės, amžiaus, lydinčios patologijos paprastai pradedama nuo 25 – 150mg. Kiekvieno ligonio gydymo efektyvumas gali būti nustatomas matuojant TSH, FT4 ir FT3 (pastarąjį - jeigu reikia). Tikslas – pasiekti TSH normos reikšmes (matuoti TSH koncentraciją panaudojant 3–ios kartos technologiją). Kuomet TSH lygmenys susinormalina, bendro T4 ir FT4 koncentracijos gali kurį laiką likti padidintos, jeigu po paskutinės vaisto dozės suvartojimo praėjo mažiau, nei 8 valandos. Šį aplinkybė turėtų būti ignoruojama, nes Levotiroksino dozės sumažinimas gana greitai gražina TSH į padidintą (hipotireozės) būklę. 

Jeigu ligoniui, gydomam T4 preparatais, įvyksta TSH parametro kritimas žemiau normos ribos, tuomet preparato dozę reikia mažinti. Pastaruoju metu diskutuojama, ar pernelyg didelės T4 preparatų dozės nekenkia kaulų mineralizacijai. Be to, didesnės preparato dozės gali sukelti paslėptos kardiologinės patologijos progresavimą, kuris ypač dažnas pagyvenusiems žmonėms. Perdozavus tiroksino preparatus rekomenduojama palaipsniui juos mažinti (pvz. sumažinant dozę viena tablete per savaite, ar vidutinę paros dozę sumažinant 12.5 ar 25mg). Ši laipsniško mažinimo taktika leidžia išvengti staigių endokrininės sistemos būklių pasikeitimo. Staigus endokrininės sistemos stresas gali sukelti nenumatytą grįžimą į hipotireozę. Preparato perdozavimas pasitaiko gana dažnai, ir laipsniškas jo titravimas pagal TSH matavimą kraujyje yra ne vieną savaitę trunkanti procedūra. Svarbu atsiminti du faktorius: 1) perdozavus organizmo endokrininė sistema adaptuojasi naujam lygmeniui, todėl staigūs pokyčiai gali kenkti kitoms sistemoms (kaulų, kardiovaskulinė sistema), 2) būtina ligoniui atiderinti TSH normos ribose, tačiau reikia gerai žinoti kokia metodika laboratorijoje nustatoma šio hormono koncentracija.
Pasiekus TSH normos diapazoną, užtenka šį rodiklį tikrinti vieną kartą per metus. Nustačius TSH būtina kartu pasitikrinti ir FT4 - jis privalo taip pat būti normos ribose. 

Medikamento dozės nustatymas pagal TSH ir FT4 matavimus yra žymiai patikimesnis kriterijus, negu “klinikinė intuicija”. Daugelis ligonių, kurie vartoja T4 preparatus, skundžiasi, kad jiems sunku palaikyti mažą svorį, arba jie jaučia nuolatinį nuovargį. Šie nusiskundimai gali būti itin dažni, jeigu FT4 dozė yra gerai sureguliuota. Stengiantis sumažinti šiuos skundus skiriant didesnes FT4 dozes paprastai pasiekiamas tik laikinas placebo efektas, padidėja pašalinių reakcijų tikimybė bei nukreipiamas klinicisto dėmesys nuo tikrų ligonio negalavimo priežasčių. Ligoniai, naudojantys optimalią T4 preparatų dozę, turėtų būti informuojami, kad jų skydliaukės funkcija yra eutireoidinė. Šiems ligoniams galima naudoti visus medikamentus, išskyrus cholesterolį mažinančius rezinų grupės preparatus. Jeigu moteris naudoja T4 preparatus, nėra jokios priežasties vengti maitinimo krūtimi.
Kiti skydliaukės hormoniniai preparatai. Egzistuoja skydliaukės hormoniniai preparatai, kurie turi L-T3 (trijodtironino). Kuomet ligoniai naudoja T3 preparatus, šio parametro koncentracija kraujyje ryškiai kinta (kartu kinta ir FT3). Esant normaliai skydliaukės funkcijai šio pokyčio nestebima. Esant ryškiai patologijai, ypač kartu kritus svoriui, organizme aplamai sumažėja T3, nors išlieka normali T4 koncentracija. Tai savotiška organizmo adaptacija ir apsauga nuo patofiziologinio ligos poveikio. Gydymas T3 preparatais padeda išvengti tokių situacijų, tačiau visumoje tai nėra tikra indikacija naudoti šiuos preparatus menamos hipotireozės gydymui. 

Preparatų, turinčių T3, gydymo indikacijų yra tik keletas:
1) Hipotireoze sergantiems ligoniams kurie kartu turi nestabilią krūtinės anginą arba širdies funkcijos nepakankamumą. Šiems ligoniams gydymą skydliaukės hormonais būtina pradėti dar nesant pilnai stabilizuotai širdies funkcijai. Šiuos ligonius galima pradėti gydyti maža T3 doze (pvz. 5 ar 10 mg/parą) turint omeny tai, kad, patsiradus miokardo išemijos būklei, T3 turi būti nutrauktas. Šioje klinikinėje situacijoje akivaizdu, kad T3 poveikis pasibaigia greičiau, negu T4 neigiamas poveikis. Tačiau daugelis klinikinių situacijų reikalauja intensyvaus kardiovaskulinės sistemos gydymo pradžioje ir, tik ją sutvarkius, tolimesnio skydliaukės funkcijos koregavimo.
2) Esant myxedema coma būklei. Ši situacija išanalizuota atskirai (žr. myxedema coma).
3) Skydliaukės vėžio metu, ruošiant ligonį skenavimo procedūroms ar gydymui radioaktyviu I131. Simptominės hipotireozės trukmė šiuo atveju gali būti sutrumpinama (be didesnės įtakos vėžio gydymui) jeigu dvi-keturias savaites naudojamas T3 esant nutrauktam T4 vartojimui. Įprastinė dozė yra 50 – 75 mg/parą, ir T3 vartojimas turi būti nutrauktas 2 – 3 savaitės iki diagnostinių ar terapinių procedūrų pradžios.

SPECIALIOS KLINIKINĖS SITUACIJOS
1) Įgimta hipotireozė. Esant įgimtai hipotireozei, optimali medikamentų dozė kilogramui kūno svorio yra daug didesnė, negu suaugusiems individams. Kai kuriems vaikams per pirmuosius gydymo mėnesius matuojant TSH nepavyksta sumažinti šio rodiklio koncentracijos kraujyje. Jis kartais nemažėja net ir paskyrus T4 dozes, kurios akivaizdžiai turi sukelti hipertireozę. Tuomet būtina tiesiogiai matuoti FT4, ir remtis šio rodiklio parodymais. Šioje situacijoje TSH matavimas yra tik pagalbinio pobūdžio. Po kurio laiko tai turi susinormalizuoti savaime (nusistovi normali hipofizės ir skydliaukės sąveika).
2) Nėštumas ir pogimdyminis periodas. Kai kurioms moterims, besigydančioms T4 preparatais, nėštumo metu gali vystytis TSH koncentracijos didėjimas. Šio fenomeno etiologija nežinoma, ir jis pasitaiko retai. Rekomenduojama pamatuoti serumo TSH koncentraciją antro nėštumo trimestro metu, ir, jeigu būtina, pakoreguoti T4 preparato dozę. Pogimdyminiame periode gali pasireikšti Hashimoto tiroiditas su hipotireozės simptomais. Šiuo atveju TSH koncentracijos patikrinimas praėjus 6 savaitėms po gimdymo rekomenduojamas kiekvienai moteriai, įtarus skydliaukės patologiją. Beskausmis poūmis tiroiditas pogimdyminiame periode pasitaiko itin dažnai. Ši liga dažnai prasideda kaip hipertireozė, vėliau pereina į hipotireozės būklę. Hipotireozė paprastai pati savaime baigiasi per 3 mėnesius. Nemažai klinicistų rekomenduoja šiame 3 mėnesių periode skirti T4 preparatus. Ši rekomendacija taikoma neatsižvelgiant į tai, kad ši būklė savaime susitvarko. Tai grindžiama tuo, kad moteriai, pagimdžius kūdikį, ir turint beskausmį autoimuninį tiroiditą, reikalinga papildoma hormoninė pagalba esant stresui, padidintam užimtumui, maitinimui, nuotaikos svyravimams ir kitiems pokyčiams. Kai kurių autorių duomenimis pogimdyminis autoimuninis tiroididas pereina į permanentinę patologiją net 30% atvejų. Todėl po gimdymo rekomenduojama atlikti profilaktinius TSH ir FT4 matavimus
3) Myxedema coma. Myxedema coma yra ypatingai sunki hipotireozės būklė, atsirandanti kitos patologijos fone, pasireiškianti hipotermija, bradikardija, hipotenzija, sensoriniais sutrikimais. Gana dažnai pasitaiko kvėpavimo funkcijos sutrikimai bei gastrointestinalinė atonija (pseudoobstrukcija). Gydymu paprastai siekiama panaikinti pagrindinės ligos simptomus, laipsniškai koreguoti hipotermiją, elektrolitus, skirti gliukokortikoidus (deksametazono 4 mg/parą). Optimali skydliaukės hormonų dozė myxedema coma metu nežinoma. Paradoksalu, bet naudojant skydliaukės preparatus myxedema coma metu gydymo taktika, iš esmės skiriasi nuo tos taktikos, kuri rekomenduotina gydant sunkią hipotireozę. Hipotireozės metu rekomenduojama pradėti nuo mažos dozės. Myxedema coma gydymo pradžioje dozė turėtų būti maksimali. Šio reiškinio paaiškinimu galėtų būti ta aplinkybė, kad myxedema coma metu mirštamumas siekia 80 procentų. Potencialiai letalinė būklė pradeda gerėti po pirmųjų preparato dozių. Didelių dozių panaudojimo riziką atsveria didelis myxedema coma letališkumas (potencialios miokardo išemijos laikinai galima bandyti išvengti kitomis priemonėmis). Gydoma intensyviomis T3 ir T4 intraveninėmis preparatų dozėmis (indukcija 500mg į veną). Šis intensyvus skydliaukės hormonų gydymas sekamas matuojant kraujyje FT3, FT4 ir TSH. Serumo TSH matavimai myxedema coma metu nėra tokie informatyvūs, kaip kitų hipotireozių atvejais. Ši situacija (kuomet TSH koncentracija neatspindi realios klinikinės situacijos) gali tęstis keletą dienų ar net savaičių. Tokiose situacijose atliekant TSH tyrimą tik apytiksliai vertinama, ar ligonio būklė gerėja. Realios medikamentų dozės, remiantis TSH matavimais, turėtų būti vertinamos tik apytikriai, labiau pasikliaujant kitais intensyvios terapijos kriterijais.

Hipertireozė (tireotoksikozė) gali nesunkiai būti diagnozuojama panaudojant šiuolaikines laboratorines priemones. Pagrindiniai laboratorinių parametrų principai yra veidrodinis hipotireozės atspindys: hipertireozės metu randama – 1) TSH koncentracijos sumažėjimas, 2) FT4 koncentracijos padidėjimas. T3 hipertireozė skiriasi nuo T4 hipertireozės. Esant T3 toksikozei randama FT3 koncentracijos padidėjimas, nors jokių FT4 pokyčių nestebima. Daugelis medikamentinių priemonių paprastai veikia tik ligos pasekmę, ir negali veikti etiologijos. Kada būtina atlikti FT3 matavimą? Ar gali būti, kad TSH sumažėja, bet FT4 nepadidėja? Ar tai laboratorijos matavimo klaida? Priežastys, kuomet TSH būna sumažėjęs, bet FT4 nepadidėja:
· T3 tirotoksikozė,
· Nėštumas,
· Subklinikinė hipertireozė,
· Tiroksino perdozavimas gydant hipotireozę.
Neretai T3 hipertireozė randama atsitiktinai. Vienas iš galimų jos požymių yra tas, kad TSH koncentracija sumažėja, bet FT4 koncentracija išlieka normos ribose (nėra atvirkščio TSH-FT4 ryšio). Visais tokiais atvejais būtina ištirti FT3. Radus padidintą FT3 koncentraciją diagnozuojama FT3 tireotoksikozė. Nors T3 tirotoksikozė yra reta (mažiau 5% tireotoksikozių), tokią diagnozę reikia turėti omeny. Papildoma informacija žr. skyriuje - klinikinė chemija “TSH”, “FT3”.
Kokios būklės gali būti TSH sumažėjimo priežastimi? Kokias ligas reikėtų diferencijuoti pirmiausia? Reikėtų pagalvoti apie šias patologijas:
· Hipertireozė,
· Medikamentų perdozavimas gydant hipotireozę,
· Ūmi psichiatrinė liga,
· Patologija, nesusijusi su skydliauke,
· Medikamentai, slopinantys TSH išsiskyrimą,
· Hipofizės nepakankamumas.
Radus sumažėjusią TSH koncentraciją, sekantis žingsnis yra FT4 tyrimas. Jeigu sumažėjus TSH koncentracijai kartu randama padidinta FT4 koncentracija, tuomet gali būti viena iš priežasčių:
· Hipertireozė,
· Medikamentų perdozavimas gydant hipotireozę,
· Ūmi psichiatrinė liga. 

Sekantis žingsnis būtų išsiaiškinti, ar ligonis vartoja tiroksino grupės medikamentus, skirtus hipotireozei gydyti. Jeigu ligonis gydosi nuo hipotireozės, tuomet reikia pakoreguoti dozę ir paskirti pakartotiną TSH ir FT4 tyrimą po 6 savaičių. Jeigu ligonis nevartoja tiroksino preparatų, tuomet reikia išsiaiškinti, ar jis neserga ūmia psichiatrine liga. Ūmios psichiatrinės patologijos pradžioje dažnai būna sumažėjusi TSH koncentracija. Kadangi hipertireozė dažnai pasireiškia ūmiais psichiatriniais simptomais, tai pradžioje gali būti sunku skirti šias dvi patologijas. Abiejų šių būklių metu FT4 gali būti padidėjęs. Jeigu nėra simptomų akivaizdžiai liudijančių, kad tai yra hipertireozė, būtina nuolatos kartoti TSH ir FT4 tyrimus. Psichiatrinės patologijos metu šie rodikliai netrukus turėtų normalizuotis. Jeigu psichiatrinę patologiją galima atmesti, tuomet reikia pagalvoti apie hipertireozę. Pagrindiniai hipertireozės simptomai yra šie:
· Nervingumas 99%,
· Padidėjęs prakaitavimas 91%,
· Širdies palpitacijos 89%,
· Silpnumas 88%,
· Svorio kritimas 85%,
· Tachikardija 82%,
· Dispnoe 75%,
· Padidėjęs apetitas 65%,
· Viduriavimas 23%. 

Simptomų visuma kartu su laboratoriniais rodikliais (TSH sumažėjimu ir FT4 padidėjimu) leidžia nustatyti hipertireozės diagnozę. Papildomi laboratoriniai testai, kurie dažnai pakinta hipertireozių metu yra šie:
1) kalcio padidėjimas,
2) šarminės fosfatazės padidėjimas,
3) GOT ir GPT rodiklių padidėjimas,
4) normocitinė normochrominė anemija,
5) limfocitozė.
Kokia hipertireozės priežastis?
· Grave’s liga,
· Toksinis daugiamazgis gūžys,
· Solitarinė toksinė adenoma,
· Tiroiditas,
· Thyrotoxicosis factitia,
· Struma ovarii (reta),
· Trofoblastinė liga,
· Funkcionuojantis skydliaukės folikulinis vėžys. 

Grave’s liga yra viena dažniausių hipertireozės priežasčių. Dažniausiai serga 20–50 metų amžiaus asmenys. Jos metu randama infiltracinė oftalmopatija, infiltracinė dermopatija, skydliaukės akropachija, simetrinis skydliaukės padidėjimas, pretibialinė miksedema. Laboratoriniai testai – anti-TPO, anti-TG ir TSHr (TSH receptorius) būna padidėję. Kitų patologijų pradinis diferencijavimas galimas panaudojant radioaktyvaus jodo įjungimo testą. Padidėjęs radioaktyvaus jodo įjungimas būna:
1) Grave’s ligos metu,
2) toksinio daugiamazgio gūžio atveju,
3) esant solitarinei toksinei adenomai ar trofoblastinei ligai.
Sumažėjęs radioaktyvaus jodo įjungimas būna:
1) tiroidito metu,
2) thyrotoxicosis factitia atvejais.
Skenuojant skydliaukę su padidėjusiu jodo įjungimu galima apytikriai diferencijuoti hipertireozės priežastį.
1) Grave’s ligai labiausiai būdinga padidėjusi homogeninė skydliaukė,
2) toksinio daugiamazgio gūžio metu, skenuojant skydliaukę, bus randama daug karštų mazgų,
3) toksinės solitarinės adenomos atveju bus randama pavienis karštas mazgas.
Tyrimai esant sumažėjusiam jodo įjungimui. Kas būdinga poūmiam tiroiditui? Esant hipertireozės požymiams skausmas priekinėje kaklo srityje turėtų rodyti tiroiditą. Skausmas gali plisti į ausį, ar žandikaulio kampą. Šią patologiją dažnai lydi karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas, mialgija. Laboratoriniais tyrimais randama padidėjęs ENG, leukocitozė, kiti uždegimo rodikliai. Jeigu tai thyrotoxicosis factitia (tyčinis ar netyčinis skydliaukės preparatų vartojimas), tuomet galima atlikti pagalbinį laboratorinį tireoglobulino tyrimą. Jeigu tireoglobulino koncentracija yra sumažėjusi, tuomet diagnozuojama thyrotoxicosis factitia. Tikros hipertireozės metu tireoglobulino koncentracija kraujyje būna padidėjusi arba normali. Tiroiditas gali išsivystyti po gimdymo. Apie 5% moterų po gimdymo išsivysto tiroiditas. Jeigu kartu yra ir diabetas postpartum tiroiditis gali išsivystyti 25% nėščiųjų. Didžioji dauguma šių ligonių turi padidėjusį anti-TPO titrą. Nėštumo metu TSH sumažėjimas aplamai yra gana dažnas reiškinys, nes hCG tiesiogiai stimuliuoja skydliaukę.
Ar gali būti abu rodikliai (TSH ir FT4) sumažėję?
Labai retai, bet gali būti klinikinės situacijos, kuomet abu rodikliai sumažėja:
· Patologija, nesusijusi su skydliauke,
· Medikamentų, slopinančių TSH sintezę, vartojimas,
· Hipofizės nepakankamumas. 

Sunkios ligos gali pasireikšti tiek TSH, tiek ir FT4 sumažėjimu. Tokią būklę gali sukelti ir ryškus psichologinis stresas. Visais šiais atvejais FT3 pradeda mažėti anksčiau, negu FT4. FT4 sumažėjimas kartu su TSH sumažėjimu yra sunkios patologijos išraiška. Medikamentinis abiejų rodiklių sumažėjimas būna vartojant: dopaminą, gliukokortikoidus, octreotidą. Jeigu ligonis gauną gydymą, kuris slopina hipofizį, tuomet rekomenduojama nutraukti šį gydymą, kol skydliaukės hormonų rodikliai normalizuosis. Hipofizės nepakankamumas be abiejų rodiklių (TSH ir FT4) sumažėjimo paprastai sukelia ir klinikinę hipotireozę. Kartu būna kitų laboratorinių rodiklių sumažėjimas: FSH, LH, ACTH.


grįžti į viršų