PSO organizacijos duomenimis, vėžinės ligos užima antrą vietą po širdies ir kraujagyslių ligų. Kiekvienais metais ženkliai daugėja naujai nustatytų vėžio atvejų – statistikos duomenimis per paskutinius metus nustatyta 17000 atvejų, tai reiškia kad kiekvieną dieną yra nustatoma apie 50 naujų vėžinių susirgimų. Galima teigti, kad vos ne kiekvienoje šeimoje tenka susidurti su šia liga. Vėžinės ląstelės išskiria specifines medžiagas (žymenis), kurios ankstyvose ligos stadijose (kai kitais metodais susekti jų neįmanoma) patenka į kraujotaką. Atliekant rutininius kraujo tyrimus patogu ir visiškai saugu nustatyti vėžinių ligų žymenis, kad įvertinti jų pokyčius. Tačiau būtina žinoti, kad laboratorinis vėžinių žymenų nustatymas kraujyje yra atrankinis metodas,tačiau jis negali atstoti kitų navikinių ligų diagnostikos metodų: kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ar ultragarsinių tyrimų. Paprastai laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai vieni kitus papildo. Svarbu tai, kad laboratorinis žymenų nustatymas leidžia anksti nustatyti jų kiekio pokyčius ir įtarti vėžinį susirgimą, kuris turi būti patvirtintas ar atmestas kitais metodais. Svarbiausias vėžinių žymenų nustatymo tikslas aptikti jų koncentracijos padidėjimą kraujyje ir paskatinti atlikti papildomus tyrimus - teigiama vėžinio žymens reikšmė dar nėra piktybinio susirgimo patvirtinimas.

Medicininių laboratorijoje vėžio žymenų tyrimai atliekami automatiniais analizatoriais. Tai vienas tiksliausių vėžio žymenų nustatymo metodų.
Laboratorijoje atliekami šie vėžio žymenų tyrimai:
· Krūties vėžio (Ca 15-3 žymuo)
· Kiaušidžių vėžio (Ca – 125 žymuo)
· Kasos vėžio (Ca 19-9 žymuo)
· Gastrointestinalinis vėžio žymuo (CEA)
· Kepenų vėžio (AFP žymuo)
· Skrandžio vėžio (Ca 72 – 4 žymuo)
· Plaučių vėžio (CYFRA 21-1 žymuo)
· Prostatos vėžio (PSA žymuo)

VĖŽIO ŽYMENYS
Vėžys išlieka viena iš pagrindinių Europos gyventojų mirties priežasčių. Nepaisant milžiniškų pastangų mokslinių tyrimų srityje ir didelės pažangos, pasiektos kovojant su šia liga, – šiuo metu medicina pajėgi išgydyti tik pusę vėžio ligos atvejų. Išgijimo tikimybė yra gerokai didesnė, jei onkologinis susirgimas diagnozuojamas anksti ( I – II stadijose). Galimybė atlikti profilaktinius tyrimus dėl gresiančių pavojingų ligų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė teisė. Ankstyva diagnostika daugelio ligų kaip ir vėžio lemia sėkmingą gydymą ir šios ligos baigtį.

Vėžio žymenų kiekio nustatymas naudingas:
- pirminei vėžio diagnostikai ir skryningui, (efektyvus skryningas yra darni ir kontroliuojama sistema, kurioje turi dalyvauti visų grandžių medikai, ypač svarbi pirminė grandis),
- pooperaciniame periode (kai siekiama laiku pastebėti ar liga neatsinaujino),
- norint suprasti, ar chirurgas pašalino visą auglį (žymenų itin sumažėja),
- laiku pakeisti gydymo pobūdį (jei vėžio žymenų nesumažėjo gydant senuoju metodu),
- patikslinti ligos stadiją ir klinikinę grupę.


Visa tai įmanoma laboratorijoje atlikus specialius, dažniausiai pasitaikančius vėžio žymenų tyrimus:
Vyrams: CEA, CA 19-9, PSA,Cyfra 21-1, CA-72-4;
Moterims: CEA, CA 15-3, CA 19-9, CA 125,Cyfra 21-1, CA-72-4;

Svarbu tai, kad laboratorinis vėžio žymens nustatymas leidžia anksti nustatyti tai, ko klinikiniais (nėra simptomų), instrumentiniais, rentgeno skenavimo metodais aptikti nepavyksta. Ankstyva ligos diagnostika suteikia galimybę aptikti ligą pirmose stadijose, lemia sėkmingą gydymą ir ligos baigtį.