Šią netipišką žiemą reikia mažiau šildyti patalpas. Gal ir peršalimo ligomis sergame mažiau, gripo epidemijos nebus? Į šiuos ir kitus klausimus atsako bendrosios praktikos gydytoja Irma Vitkauskienė.
– Skelbiama, kad pastarosiomis dienomis, termometro stulpeliui retkarčiais nukritus žemiau nulio, padaugėjo sergančiųjų peršalimo ligomis. Ar tai susiję?
– Atšalus orams žmonės šilčiau rengiasi ir virusinių roto, horo, noro infekcijų šiek tiek sumažėjo, o bendras peršalimų skaičius visada padidėja po savaitgalio. Taigi pirmadienį ir antradienį pas mus pacientų būna daugiau nei kitomis savaitės dienomis.
– Kuo dažniausiai skundžiasi kauniečiai? Kokios ligos pavojingiausios šiuo metu?
– Daugiausia pacientų serga viršutinių kvėpavimo takų uždegimo ligomis. Taip pat plaučių, ausų, šlapimo pūslės, akių junginės, gerklės uždegimais. Jei žmogus nesveiksta ir nesigydo, kyla komplikacijų – susergama plaučių uždegimu, bronchitu.
– Atrodo, kad lauke nešalta, tai kodėl žmonės serga peršalimo ligomis?
– Dažniausiai peršąlama keičiantis orams. Jei žmogus būna šiltoje patalpoje ir neapsirengęs viršutiniais drabužiais išeina į lauką parūkyti ar kitais reikalais, šiuo metų laiku taip pat labai greitai gali peršalti. Vaikai peršąla išbėgę į lauką be kepurės. Tokie neatsakingi poelgiai gali prišaukti ligą.
– Esate minėjusi, kad didžiausia rizika peršalti yra vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir visiems sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Tačiau jie serga nevienodai?
– Vaikams labai greitai išsivysto komplikacijos arba jie labai greitai sveiksta. Tėveliai turi tai žinoti. Vyresnio amžiaus žmonėms liga taip greitai neprogresuoja, tik bėda ta, kad garbaus amžiaus žmonės neretai gyvena vieni ir negali prisišaukti pagalbos, sekti savo ligos eigos, tinkamai pasirūpinti savo sveiktata.
– Kokius vaikų ligų simptomus tėvai turi sekti itin įdėmiai?
– Visus: slogą, čiaudulį, sekretavimą iš nosies, paraudusias ir ašarojančias akis, kosulį. Taip pat pakilusią temperatūrą. Pastebėję šiuos simptomus tėvai turi susirūpinti. Galbūt padės paprasti liaudiški būdai, kurių žino kiekviena mama. Pavyzdžiui, krūtinę ir nugarą galima trinti aromatiniais tepaliukais, duoti pakvėpuoti vandens garų, didesnėmis dozėmis vartoti vitaminą C, daug gerti karštos arbatos.
– Ar šie patarimai tinka ir suaugusiesiems?
– Taip. Tai tinka visiems.
– Kas dar padeda stiprinti imunitetą?
– Būtina atkreipti dėmesį į darbo ir poilsio režimą. Vartoti polivitaminus, kuriuose yra visų reikalingų vitaminų: A, B, C, D. Taip pat reikia valgyti visavertį maistą, kuriame yra organizmui svarbios medžiagos. Žiemą iš raciono negalima išbraukti vaisių bei daržovių. Labai naudingi citrusiniai vaisiai, obuoliai, morkos.
Kažkada diskutavome su kolegomis apie vitaminų svarbą. Vitaminai galbūt ir nėra pats geriausias būdas papildyti organizmą reikalingų medžiagų, bet atsižvelgiant į tai, kokį mes maistą valgome ir kiek vitaminų organizmas gauna būtent iš maisto produktų, nelieka jokios kitos išeities, kaip tik gerti vitaminus.
Reikia nevengti mankštintis, sportuoti ir būtinai vėdinti patalpas, vaikščioti gryname ore.
Dabar daug žmonių sukasi užburtame rate tarp darbo ir namų. Dėl šios priežasties neretai prasideda depresija, kuri silpnina imunitetą. Antra vertus, depresija gali būti ir silpno imuniteto priežastis. Sergantis žmogus nenori rūpintis savimi.
– Netruks ateiti pavasaris. Daugelis moterų jau pradeda laikytis dietos. Ar tai nesilpnina imuniteto?
– Geriausia dieta būtų, jei įprastą porciją sumažintume per pusę, nes žmogus yra įpratęs prie savo mitybos raciono ir iš jo drastiškai išmesti vieną ar kitą produktą yra pavojinga. Taip organizmas patiria šoką. Iš pagrindų pakeitus maisto racioną ir pradėjus valgyti tai, ko nemėgsti, organizmas vėl turės priprasti prie naujų produktų, o per tą laiką imunitetas nusilps. Besilaikant dietos visada atsiranda tikimybė susirgti peršalimo ligomis.
– Medikai dažnai kalba apie prevencinių priemonių svarbą. Ar tai visada veiksminga?
– Išsivysčius komplikacijoms medikai skiria antibiotikų. Dažnai žmonės vengia kreiptis į medikus, gydosi patys, kol visai nesuserga.
Prevencinės priemonės padeda, kai į sveikatą žiūrima atsakingai, ją saugo ir stiprina. Atšalus orams reikia pradėti vartoti vitaminus, valgyti medaus su imbieru ir citrina, gerti žolelių arbatą. Jei žmogus jaučia, kad peršalo kojas ar perpūtė vėjas, labai padeda vaistažolių, iš jų ežiuolės, preparatai.
– Ką patartumėte žmonėms, kurie jaučiasi peršalę, bet negali sau leisti sirgti ir gydytis namuose, nes turi eiti į darbą?
– Neretai vienu metu tenka gydyti kelis ligonius iš vienos darbovietės. Jie suserga, užsikrėtę vieni nuo kitų, lieka vos keli sveiki žmonės, kurie turi dirbti už visą kolektyvą. Didelis darbo krūvis dar labiau silpnina imunitetą ir galiausiai suserga net ir patys sveikiausi.
– Gruodį nuo gripo pasiskiepijo daugiau nei 10 tūkst. šalies gyventojų. Kaip manote, ar tai galėtų tapti prevencine priemone peršalimo ligoms?
– Dalis žmonių skiepijasi, dalis kritiškai vertina vakcinas. Tačiau pastebėta, kad pasiskiepijusieji nuo gripo juo suserga rečiau.
Receptas imunitetui sustiprinti
Imbieras – viena populiariausių prevencinių peršalimo priemonių. Medikai pataria gerti imunitetą stiprinančią imbiero, medaus ir citrinos arbatą.
Supjaustykite smulkiais gabalėliais imbiero šaknį ir užpilkite 1 litru vandens. Laikykite imbierą vandenyje, kol užpilas užvirs. Vėliau įdėkite natūralaus medaus ir įpilkite citrinų sulčių. Šios arbatos gerkite ne daugiau kaip vieną puodelį per dieną.
Sveikuoliškas spanguolių užtaisas
800 g spanguolių,
650 g natūralaus medaus,
80 g česnakų ir svogūnų,
25 g imbiero.
Spanguoles sutrinkite į vientisą masę. Susmulkinkite česnaką ir svogūną. Imbierą sutarkuokite ir sumaišykite visas sudedamąsias dalis. Jei mėgstate, galite įberti bičių duonelės ar šiek tiek garstyčių. Mišinį laikykite šaldytuve sandariai uždengtame inde ir valgykite po šaukštą per dieną. Jei mišinys pernelyg aitrus, galite užgerti vandeniu.
