Į titulinį
Visa farmacinė ir medicininė informacija specialistams
Į titulinį
Mano užrašai
2014 m. spalio 31d.
Spaudos apžvalga Spausdinti
į užrašus
2008 02 04
Gyvenimas su dirbtiniu širdies vožtuvu
Regina MUSNECKIENĖ "Šiaulių kraštas"
Trejus metus Juozas Šuštauskas iš Tamkių kaimo (Kelmės rajonas) gyvena su dirbtiniu širdies vožtuvu. Prieš sudėtingą operaciją ūkininkas tikėjo, kad gyvens. Ir išgyveno. Vožtuvas, jo žiniomis, gali tarnauti šimtą metų.

Širdis pavargo medžioklėje

Širdies nuovargį Juozas Šuštauskas pajuto vienoje medžioklių. Vijosi šernus. „Staiga pasidarė trošku. Krūtinėje atsirado keistas karštis. Į burną įsikišau kramtomos gumos gabalėlį. Šernai, kuriuos vijausi, mane peršoko,“ — su jam įprastu humoru mena Vytautas 2004-uosius. Sugrįžus iš medžioklės, naktį vėl užėjo priepuolis. Širdį jau draskė ir skausmas. Greitoji pagalba atvežė į Kelmės ligoninę. Čia gydytojas Algimantas Petrovas pasakė — vožtuvo nebėr.
Juozas išsiųstas į Vilniaus Santariškių kliniką. Profesorius Vytautas Sirvydis konstatavo — reikės keisti širdies vožtuvą. Juozas Šuštauskas sako labai nenorėjęs operuotis pavasarį. Be to, buvo prisiklausęs, jog įmanoma pasigydyti ir vaistais. Paprašė, kad operaciją atidėtų rudeniui.
Per vasarą Juozas vylėsi pasveikti. Artimieji iš vienos latvės žolininkės už keturis šimtus litų nupirko keletą stiklainių užpilo. Ligonis per vasarą jį gėrė.

Neapsiėjo be operacijos

„Daktarui Petrovui nesigyriau, kad gydausi žolėmis, — atviravo Juozas. — Bet rudenį supratau, kad be operacijos neapsieisiu. Mane operavo lapkričio antrąją. Prieš tai už keturis šimtus litų turėjau nusipirkti visokių kablių kaulams sukabinti, spyruoklių ir kitokių operacijai reikalingų medikamentų. Už amerikonišką vožtuvą mokėti nereikėjo, nors girdėjau, kad jis brangus — apie keturi tūkstančiai dolerių. Operacijos nebijojau. Nebuvo nė minties, kad mirsiu. Tikėjau, kad pasveiksiu ir gyvensiu.
Prieš operaciją dar suleido kažkokių vaistų. Linksma. Viskas tas pats. Prieš akis mėlynuoja seselių chalatai. Operacija truko penkias valandas. Atsibudęs po operacijos nejaučiau jokio skausmo. Tik vamzdelių prikaišiotas kūnas. Po paros, kai pakėlė, kad atliktų tyrimą, pajaučiau skausmą. Juk visa krūtinė perpjauta. Paskui tuos visus po kūną išvedžiotus laidus įdėjo į voką ir atidavė prisiminimui išvažiuojant iš ligoninės.„
Po operacijos Juozui buvo sutrikęs širdies ritmas. Todėl ligoninėje teko praleisti ilgiau negu įprasta — dvylika parų. Jeigu jokių komplikacijų nepasitaiko, į reabilitacijos ligoninę pacientas perkeliamas po devynių parų. Išeidamas iš ligoninės Juozas medikų klausęs, kiek laiko jam laikys dirbtinis vožtuvas. Šie atsakę, jog šimtą metų. Mat šimto metų širdies dūžių laikotarpiui paskaičiuotas dirbtinio vožtuvo tarnavimo laikas.

Su dirbtiniu vožtuvu reikia susigyventi

„Reabilitacijoje reikėjo mankštintis, kasdien nueiti po penkis kilometrus, — pasakoja Juozas. — Dabar didesnių nepatogumų nejaučiu. Kas trys mėnesiai važiuoju į “technikinę apžiūrą“ pas daktarą Petrovą ir kartą per metus į Vilnių, pas kardiologus. Kasdien turiu gerti kraujo krešėjimą mažinančius vaistus. Negaliu kelti daugiau kaip 40 kilogramų, kelti rankų virš galvos. Bet ne visada išeina tų rekomendacijų klausyti. Kartais vedi gyvulį — tas timpt visa jėga. Šiek tiek paskauda. Bet didesnių blogumų nenutinka.
Kartais ir užsimirštu, kad jau nebesu toks kaip visi. Traukė dantį — reikėjo prieš tai specialių vaistų. Organizmas jautrus bakterijoms. O aš nepasisakiau gydytojai, kad gyvenu su protezu. Laimė viskas gerai baigėsi.„

Operacijos išgarsino Lietuvos kardiochirurgus

Širdies vožtuvai Lietuvoje pradėti keisti dirbtiniais aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Nemažėja žmonių, sergančių širdies vožtuvų ligomis, kurias dažniausia sukelia širdies reumatas. Šie ligoniai uždūsta nuo nedidelio fizinio krūvio. Vienintelė išeitis vožtuvą pakeisti protezu.
Vilniaus chirurgai išgarsėjo ypač gerais dviejų, o vėliau ir trijų širdies vožtuvų keitimo rezultatais. Nors anksčiau širdies vožtuvai buvo netobuli, ligonių sveikata pagerėdavo, jų nevargindavo širdies nepakankamumas.
Pasak Vilniaus universiteto širdies chirurgijos klinikos vadovo akademiko Vytauto Jono Sirvydžio, šiandien naudojami tobulesni vožtuvai, gerai praleidžiantys kraujo srovę, pagaminti iš žmogaus organizmui priimtinesnių medžiagų, todėl mažiau rizikos susidaryti trombams ir kilti kitokioms komplikacijoms. Jeigu vožtuvų struktūra nelabai suardyta, kardiochirurgai gali atlikti ir vožtuvo rekonstrukcijos operaciją, kurios metu atstatoma vožtuvo anatomija ir funkcija. Po tokios operacijos ligonis nejaučia tų nepatogumų, kuriuos jaučia žmogus, gyvenantis su implantu.

Širdies vožtuvų operacijos atliekamos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

grįžti į viršų