Varva nosis, skauda gerklę, kamuoja įkyrus kosulys – tokie negalavimai apkartina ne tik vaiko savijautą. Jam susirgus sunerimsta ir tėvai. Kaip padėti persišaldžiusiam mažyliui?
Kada duoti vaistų nuo temperatūros? Kiek skysčių reikėtų sugirdyti vaikui, kurį pila prakaitas? Ką daryti, jei vaikas vangus, mieguistas ir nejaučia troškulio? Pagaliau kaip atskirti ūminę viršutinių kvėpavimo takų infekciją nuo gripo?
Daug klausimų kyla tėvams, slaugantiems sukarščiavusį vaiką.
Vilniaus Pašilaičių šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Eglė Galgauskienė primena, kad namų vaistinėlėje visada reikia turėti termometrą. Jei temperatūra siekia 38,5 ir daugiau laipsnių, vaikui būtina duoti karščiavimą mažinančių vaistų.
38,5 laipsnio – kritinė riba, kuri rodo, kad organizmas pats nesugeba susidoroti su infekcija.
Daug lemia ir individualios vaiko organizmo savybės. Būna, kai temperatūra yra šiek tiek mažesnė, pavyzdžiui, 37,8–38,2 laipsnio, bet vaikas vangus, mieguistas. Išsekimą rodo ir daugiau ženklų – pavyzdžiui, vaikas nenori gerti.
Supratus, kad vaiką vargina aukšta temperatūra, ilgai delsti neverta.
Bet nereikėtų vaiko girdyti temperatūrą malšinančiais vaistais, kai ji siekia tik 37,2–37,5 laipsnio. Tokia temperatūra – organizmo atsakas į infekcijos sukėlėją – virusą ar bakteriją.
„Iš pradžių reikia leisti pačiam organizmui kovoti su įsibrovėliu. Ligoniui reikia padėti tik tada, kai ši kova nesėkminga”, – priminė šeimos gydytoja E.Galgauskienė.
Dar viena svarbi taisyklė – karščiuojančiam mažamečiui reikia duoti daug gerti.
Susirgus yra dažniau kvėpuojama, daugiau prakaituojama. Sergantis vaikas greičiau praranda skysčius nei būdamas sveikas.
Tačiau blogai pasijutęs mažylis ne visada jaučia troškulį. Tokiu atveju reikėtų jam kuo dažniau pasiūlyti gerti nors po gurkšnelį.
Skysčių kiekis priklauso nuo amžiaus. Kuo vaikas mažesnis, tuo skysčių netekimas yra pavojingesnis.
„Jeigu sveikas vaikas per dieną išgeria 0,5–1 litrą skysčių kartu su maistu, tokį pat kiekį jis turėtų papildomai išgerti pradėjęs karščiuoti”, – tikino gydytoja E.Galgauskienė.
Vyresnius vaikus lengviau įkalbėti gerti, jie būna sąmoningesni, su jais įmanoma susitarti. Kita vertus, netekus skysčių jų būklė ne taip grėsmingai blogėja.
Sergančiajam svarbu ir ramybė.
Kai negalavimai nedideli – tik karščiavimas ir nedidelė sloga, keletą dienų vaiko galima niekur nevežti ir neieškoti gydytojo pagalbos. Neretai per dvi tris paras organizmas įveikia ligą.
„Nepatariu susirgusio vaiko pirmą dieną vežti į šeimos kliniką ar į ligoninės priėmimo skyrių. Tai gali tik pabloginti mažamečio savijautą”, – įspėjo gydytoja E.Galgauskienė.
Jei vaikui nėra metų, jį namuose būtinai aplankys šeimos gydytojas.
Sunerimti dėl vaiko sveikatos būtina tada, kai jį kamuoja kosulys, matyti, kad vaikui sunku atsikosėti, jis skrepliuoja, dažnai kvėpuoja, rodos, jam trūksta oro, laikosi aukšta temperatūra – tokiu atveju galima įtarti, kad tai nėra vien virusinė infekcija.
Peršalimas daug kuo panašus į gripą, bet yra akivaizdžių skirtumų.
Gripo pradžia būna staigi. Pavyzdžiui, vaikas buvo sveikas kaip ridikas, o staiga jį užklupo aukštesnė nei 38 laipsnių temperatūra.
Jei vaikas sloguoja, jam sunku ryti kąsnį, perši gerklę, jis truputį kosi, šiek tiek pakyla temperatūra, tuomet gydytojai įtaria virusinę kvėpavimo takų infekciją, populiariai vadinamą peršalimu. Šias infekcijas gali sukelti net 250 virusų.
Gripo virusų – daug mažiau. Kiekvieną šaltąjį sezoną cirkuliuoja vis kitas viruso štamas.
„Kada vaikas pasveiksta? Sakoma, kad gydant slogą ji pasitraukia po 7 dienų, o negydant – po savaitės. Ar tai tiesa?” – pasiteiravau gydytojos E.Galgauskienės.
Vaikas pasveiksta tada, kai nebekarščiuoja, nebejaučia nosies užgulimo, atslūgsta gerklės peršėjimas.
Kurį laiką jis gali retkarčiais atsikrenkšti, skrepliuoti, nes viruso pažeista bronchų gleivinė dar nespėja išsivalyti.
Pasveikęs vaikas būna linksmas, grįžta prie įprastos dienotvarkės, tampa aktyvus, judrus, nori žaisti.
