„Ir vėl gerklė! Užtenka šiek tiek peršalti, ir vėl negaliu praryti nė gurkšnio“, - skundžiasi kaimynė, net keletą kartų per metus suserganti tonzilitu.Gydytojai įspėja: tonzilitas nėra nekalta liga. Tiems, kurie serga lėtiniu tonzilitu, miokardo infarkto arba galvos smegenų insulto rizika padidėja net devynis kartus!
Apie tai - pokalbis su Vilniaus Naujininkų poliklinikos gydytoju Jonu Kasčiu.
- Kas yra tonzilitas?
- Tai gomurio, žiočių ir ryklės limfinio audinio darinių, vadinamų migdolais arba tonzilėmis, uždegimas. Dažniausiai jį sukelia bakterijos arba virusai.
- Kas yra tonzilės?
- Tonzilės - tai kiekvieno mūsų imuniteto sargybiniai, nuolat budintys prie kvėpavimo takų išorinių vartų. Jos labai svarbios kiekvienam žmogui - tonzilės saugo organizmą nuo bakterijų, virusų ir kitų priešų.
Įsivaizduokite, kad prie miesto vartų pastatyti ligoti, apsnūdę, nusiplūkę sargybiniai - tokį miestą bet koks priešas užims.
Lygiai taip pat galite įsivaizduoti savo organizmą, kurį saugo tonzilės, dažnai kamuojamos uždegimo.
Dar blogiau - jeigu vartai į organizmą palikti visai be sargybinių, be jokios apsaugos!
- Kodėl sergama tonzilitu?
- Tonzilių uždegimas gali būti dvejopas: angina arba tonzilitas.
Angina paprastai vadinamas ūminis infekcinis tonzilių susirgimas. Temperatūra pakyla iki 39 laipsnių ir daugiau, apima galvos ir raumenų skausmas, stipriai perši ryjant seiles, kamuoja bendras silpnumas.
Tonzilitas - tai vangus lėtinis procesas, nesukeliantis aukštos temperatūros. Todėl dauguma tonzilitu sergančių žmonių nesilaiko lovos režimo, nekreipia dėmesio į ligos paūmėjimo požymius - nedidelį temperatūros pakilimą, nestiprų gerklės skausmą, bendrą organizmo silpnumą.
Taip organizmui galima pridaryti žalos.
- Kuo tai gresia?
- Tonzilitas galin komplikuotis inkstų ar širdies pažeidimu. Todėl tonzilitą būtina rūpestingai gydyti.
Yra daug duomenų, įrodančių, kad asmenims, sergantiems lėtiniu tonzilitu, miokardo infarkto arba galvos smegenų insulto rizika padidėja devynis kartus!
O efektyvaus lėtinio tonzilito gydymo nauda sveikatai ir gyvenimo kokybei įrodyta daugeliu klinikinių ir farmakoekonominių tyrimų. Tačiau kai kurie žmonės vis dar laikosi klaidingos nuomonės: jeigu gerklės neskauda - nereikia ir gydytis.
Iš tikrųjų lėtinis tonzilių uždegimas gali rusenti ar netgi išplisti po organizmą be jokių simptomų.
Lėtinė infekcija, glūdinti tonzilėse, iš lėto ir klastingai nuodija ligonio organizmą. Kas kartą ryjant seiles, ryklės raumenys susitraukdami iš migdolų plyšelių išspaudžia porciją pūlingo sekreto su patogeniniais mikroorganizmais ir jų išskirtais nuodais (toksinais).
Mokslininkai suskaičiavo, kad lėtiniu tonzilitu sergantis asmuo per parą praryja stiklinę pūlių, išsunktų iš tonzilių!
Siūlau atlikti tokį eksperimentą: prieikite prie veidrodžio, išsižiokite, mentele prispauskite liežuvio šaknį ir gerai apžiūrėkite gomurį bei ryklę. Pamatysite stambius, akytus, nuo uždegimo paraudusius išburkusius migdolus, padengtus tirštomis pūlingomis gleivėmis, pamatysite pūlių kamštukus tonzilių skylutėse - ten ir dauginasi mikrobai, gamindami toksinus, nuodijančius žmogaus organimą.
Šių mikroorganizmų išskiriami toksinai žaloja širdį, kraujagysles, inkstus, raumenis, kitus audinius ir ląsteles, skatina įvairių ligų, tarp jų ir labai sunkių (reumato, inkstų uždegimo ir kt.) vystymąsi.
Pirmieji šių ligų simptomai gali pasireikšti dar jaunystėje - kaip retkarčiais apimantys trumpalaikiai nestiprūs skausmai širdies plote, raumenų arba juosmens maudimas.
Neretai sergantieji lėtiniu tonzilitu skundžiasi silpnumu, apatija, pastebi, kad pernelyg šviesi arba tamsi jų odos spalva.
Nustatyta, kad sergantieji lėtiniu tonzilitu netgi gyvena trumpiau - vidutinė jų gyvenimo trukmė tesiekia 70 metų, nors organizmo galimybės jiems leistų gyventi gerokai ilgiau.
- Kaip gydomas tonzilitas?
- Tonzilitas gydomas dvejopai: taikomas vietinis migdolų gydymas, skiriama organizmo stiprinamoji terapija - vitaminai, subalansuota visavertė mityba, tinkamas dienos režimas.
- O gal išeitis - operacija?
- Neretai sergantiesiems lėtiniu pasikartojančiu tonzilitu siūloma pašalinti gomurio migdolus. Manoma, kad tuomet bus išvengta lėtinio tonzilito komplikacijų ir kitokių nepageidautinių pasekmių.
Tačiau jau seniai pastebėta, kad po chirurginio tonzilių pašalinimo neretai iškyla naujų sveikatos problemų, kaip antai, antrinis vietinis gleivinės imunodeficitas. Žmogų pradeda varginti pasikartojantys nosies ir ančių (veido daubų, sinusų) susirgimai, išryškėja alerginės kvėpavimo takų ligos.
Moksliniai tyrimai rodo, kad asmenys, kuriems pašalintos tonzilės, dažniau suserga lėtiniu faringitu ar bronchitu, jiems padidėja rizika susirgti bronchų astma ir kitomis kvėpavimo ar net virškinimo organų ligomis.
Todėl dabar specialistai labai atsargiai vertina gomurio migdolų arba adenoidų chirurginio pašalinimo naudą.
Vyrauja požiūris, kad tonzilės žmogaus organizmui labai reikalingos, todėl jas reikia pasistengti išsaugoti, nebent pašalinimo nauda labai nusvertų konservatyvaus gydymo galimybes.
