Ligų išsekinta medikų pacientė atsisakė cheminių vaistų. Šiandien žiūrint į energija trykštančią septintąjį dešimtmetį įpusėjusią moterį sunku patikėti, kad daugiau nei prieš 20 metų ji vos pavaikščiojo.
Ilgas ligų sąrašasPagal išsilavinimą biologė ir chemikė Regina Balsevičienė savo gyvenimą skirsto į du etapus – įprasto ligonio ir gyvenimą be vaistų. Pastarasis trunka jau per 20 metų. Įveikusi ne vieną sunkią ligą moteris savo patirtį išliejo knygoje. Už skolintus pinigus išleistas leidinys sulaukė net šešių pakartotinių leidimų. Nors Reginos vaikystės namuose nieko netrūko, tačiau ji buvo ligotas vaikas. Nuo pat mažens ją vargino mažakraujystė, ausų ligos. Vėliau, suaugus, prisidėjo osteochondrozė, nuolatinis nuovargis, galvos skausmai, migrenos priepuoliai, išsiklaipė rankų pirštai. Šį ligų sąrašą Regina galėtų pratęsti. Galiausiai gydytojai nustatė vegetacinę distoniją. Moteris jautė nuolatinę įtampą, trūko energijos, vargino galvos ir sprando skausmai, depresinės nuotaikos, svaigo galva. Ji negalėjo normaliai vaikščioti. Regina bijojo būti viena ar važiuoti viešuoju transportu. Kai eilinį kartą ją paguldė į ligoninę, moteris buvo taip nusilpusi, kad ją vežiojo neįgaliojo vežimėlyje.
Nebeserga net slogaLigos R.Balsevičienę persekiojo iki 45 metų, kol pavargusi nuo nesibaigiančio gydymo ji nusprendė padėti tašką ir keisti mąstymą. „Atsisakiau vaistų, maisto papildų, pakeičiau mitybą ir pradėjau mankštintis“, – paprastą pagerėjusios sveikatos paslaptį atskleidė moteris. R.Balsevičienė daugiau nei 10 metų neserga sloga ar kitomis ligomis. Jos stuburas bei kūnas tapo gerokai lankstesni nei prieš kelis dešimtmečius. Rodydama rankas moteris pademonstruoja, kaip, pakeitus mitybą, išsitiesino buvę išsiklaipę rankų pirštai. Pašnekovė juokavo, kad jaučiasi gerokai jaunesnė nei rodo pase įrašyta data. Sveika gyvensena Reginai tapo savastimi. Jos pasiklausius subyra nuostata, kad būti sveikam reikalauja milžiniškų pastangų ir savęs ribojimo.
Pirmenybę teikia sultimsR.Balsevičienė dabar didesnį dėmesį skiria profilaktikai – rytais geria pačios pasigamintą kiaulpienių trauktinę. Šiame gėrime esama gana daug kraujagysles stiprinančio lecitino. Kiaulpienių trauktinę ji vėliau pakeičia savo mėgstamu beržų pumpurų nuoviru, gerinančiu medžiagų apykaitą. Biologė ir chemikė pasakojo, kad tai padeda nuo skausmo, malšina uždegimus. Vaikams beržų pumpurų duoda kaip homeopatinį vaistą nuo peršalimo ligų. Beržų pumpurų nuoviras esą puikiai tinka ir paaugliams, vargstantiems dėl jaunatvinių spuogų. Suvilgytu nuovire tamponu siūloma patepti veidą. Regina dažnai išsiverda cholesterolį mažinančios asiūklių arbatos. Iš savo valgiaraščio ji nėra išbraukusi ir kavos. Sveikuolė ginasi nesanti žolininkė, pati pažįsta vos kelis vaistingus augalus. Vandens vartoja saikingai. Nors jogai pataria atsigerti kas pusvalandį, ji vandens gurkšteli, kai prisimena. Moteris pirmenybę teikia sultims ir daržovėms. Ji renkasi tokias, iš kurių galėtų gauti daugiau naudos: cukinijas, moliūgus, kopūstus, morkas ir salierus. Balkone nuo ankstyvo pavasario Regina užsiaugina kiaulpienių. Tad jomis paįvairina savo valgiaraštį.
Vegetarai trumpiau gyvenaR.Balsevičienės šaldytuve įmanoma rasti daug išspaustų ir kubeliais sušaldytų kiaulpienių, pertražolių ir krapų sulčių. Pastarąsias ji ypač vertina. Mat krapų sultys pagyvina deguonies apykaitą organizme bei suteikia energijos, gerina regėjimą, o štai petražolių sultys stiprina imunitetą. „Už savo sveikatą labiausiai esu dėkinga žalios spalvos lapams“, – tikino pašnekovė. 40 metų skaičiusi su akiniais Regina prieš kelerius metus nustebino akių ligų gydytoją – jos regėjimas buvo idealus. Pietus sveikuolė pradeda nuo salotų su aliejumi. Ne kartą įsitikino, kad jeigu jų nesuvalgo, jaučiasi nekaip. Prie bet kokių patiekalų, net troškintų daržovių, ji stengiasi suvalgyti ką nors žalio. „Žalias maistas “nurūgština„ gyvulinį maistą, kurio daug vartojant susidaro puiki terpė piktybinėms ląstelėms“, – pridūrė ji. R.Balsevičienė iš savo valgiaraščio išbraukė mėsą. Nors pabandė paragauti lašinukų, tačiau organizmas pats atmetė. Tiesa, pašnekovė įspėja, kad reikia mokėti būti vegetaru – priešingu atveju gresia liga.
Per susitikimus su skaitytojais moteris sulaukia klausimų, ar nebijanti būti vegetare. Mat šie esą gyvena trumpiau. Regina teigia, kad statistinių duomenų apie tai nėra. Bet juokais priduria, kad natūralaus produkto vartojimo terminas trumpesnis.„Svarbiausia kuo ilgiau gyventi džiaugsme“, – receptą atskleidžia vegetarė.
Sportuoja prie televizoriausRegina rytą pradeda nuo kontrastinio dušo. Sportas, judėjimas, joga – savo žvalumo paslaptį atskleidžia pašnekovė. 66 metų moteris neslepia, kad kasdien savęs neprievartauja – kartais mankštos ar jogos pratimus padaro per penkias ar 10 minučių, žiūrėdama televizorių. Šiek tiek mokykloje dar dirbanti R.Balsevičienė juokauja, kad prieš pamokas prasideda konsultacijos – mokiniai teiraujasi, kaip pasigerinti sveikatą, o merginos domisi, kaip išsaugoti gražią figūrą. Sergantiesiems ausų, bronchų, plaučių ligomis ir astma biologė chemikė geriau pataria atsisakyti pieno produktų. Pieno galima duoti nebent mažiems vaikams. „Pieno produktai apsunkina gleivių pasišalinimą, nuo kurių organizmas įprastai apsivalo per slogą, atsikosėjimą“, – paaiškino ji. R.Balsevičienė taip pat pataria valgyti kuo mažiau perdirbtų produktų, iš valgiaraščio išbraukti saldumynus, cukrų arba tai vartoti labai mažomis dozėmis. Pasak jos, cukrus apsunkina kalcio pasisavinimą. Kartą per savaitę – iškrovos diena. Regina tikina, kad nejaučia jokio diskomforto. Tačiau po badavimo būtina atsargiai grįžti prie įprasto maisto. Tik kitos dienos pavakarėje ji suvalgo košės ar virtų patiekalų.
Į knygą suguldžiusi visą savo patirtį, kaip išsigydyti sunkias ligas, Regina jau galvoja apie antrąją. Joje atsispindėtų ir kitų žmonių, besivadovavusių jos patarimais, patirtis.
Kaip išgydyti pūlinius ar votisKavamale sumalti pelyną, miltelius sumaišyti su šiltu vandeniu ir užtepti košele skaudamą vietą. Pradėjus tvinkčioti tvarstį nuimti, paskui vėl uždėti. Pelynas puikiai viską ištraukia. Voties vietą paskui pabarstyti sausais pelyno milteliais, kurie užkerta kelią tolesniam nešvarumų kaupimuisi. Pelynų galima įsigyti ir vaistinėje.
Kam tinka pelynasPelynas – puikus antibiotikas, tinkamas pabarstyti žaizdoms. Šio augalo milteliai, užpilti šiltu vandeniu, būna veiksmingi persivalgius ar suvalgius ką nors netinkamo, padeda nuo užkietėjusių vidurių ar pilvo pūtimo. Pelynas valo kraują, vartojamas gydant kepenų ir tulžies, peršalimo ligas. Ši žolė rekomenduojama tiems, kurie burnoje jaučia pykinimą ar kartumą. Tačiau šios vaistažolės negalima ilgai vartoti.