Į titulinį
Visa farmacinė ir medicininė informacija specialistams
Į titulinį
Mano užrašai
2017 m. lapkričio 23d.
Spaudos apžvalga Spausdinti
į užrašus
2012 03 21
Pabudusios erkės kartina buvimą gamtoje
ve.lt
Pabudusios erkės kartina buvimą gamtoje nuotrauka, foto

© Viliaus MAČIULAIČIO nuotr



Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai 

Ypač pavojingas yra erkinis encefalitas, nuo kuo kurio nėra specifinio gydymo – gydomi tik jo simptomai. Net ir pasveikus, nemažai daliai ligonių liekamieji reiškiniai lieka visam gyvenimui. Įsisiurbusi infekuota erkė užkrečia žmogų pirmosiomis įsisiurbimo minutėmis. 

Ligos požymiai pasireiškia po 1–2 savaičių. Žmogus ima karščiuoti, skauda galvą, sąnarius. Neretas pamano pasigavęs kokį virusą ir į gydytojus nesikreipia, juo labiau, kad netrukus būklė pagerėja. Maždaug po savaitės liga „sugrįžta“: vėl pakyla temperatūra, skauda sąnarius ir galvą, gali pykinti, sutrikti kalba, ligonis gali netekti sąmonės.
Sudėtingais atvejais erkinis encefalitas gali sukelti neįgalumą ir net mirtį. Pasireiškus minėtiems simptomams būtina kuo greičiau kreiptis į medikus, net jei nepamenate, kad buvo įsisiurbusi erkė. Viena, jos galėjote nepastebėti, antra, užsikrėsti įmanoma geriant nevirintą karvių ar ožkų pieną. 

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, erkinis encefalitas išlieka grėsme visuomenės sveikatai Europoje ir kitose pasaulio šalyse. Per paskutinius 30 metų erkinio encefalito susirgimų skaičius endeminėse Europos šalyse padidėjo beveik 400 procentų, nustatomos vis naujos rizikos teritorijos ir gamtiniai šios ligos židiniai. Lietuva taip pat priskiriama prie rizikos šalių.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC) 2011 m. Lietuvoje užregistruoti 365 erkinio encefalito atvejai. VVSPT pataria gyventojams, ypač dažnai būnantiems gamtoje, pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ir taip užkirsti kelią šiai ligai. Taip pat specialistai atkreipia dėmesį, kad erkių „parsinešti“ galima ne tik iš miško, bet ir sodo, jos gali gyventi kapinėse, miesto žaliosiose zonose. Ypač mėgsta aukštą žolę ir pernykščių lapų, šakų krūvas. 

Svarbu laiku ieškoti medikų pagalbos 

Laimo ligos atvejų pernai Lietuvoje užregistruota 2430 atvejų. Nuo šios ligos skiepų nėra, tačiau ji ganėtinai sėkmingai gydoma, jei tik laiku kreipiamasi į gydytojus. Akivaizdžiausias šios ligos požymis – erkės įkandimo vietoje dažniausiai atsiradusi raudona dėmė – viduryje šviesesnė, o pakraščiuose ryškesnė. Taip pat ligonį vargina pakilusi temperatūra, galvos ir sąnarių skausmai. Dirbant ir pramogaujant gamtoje svarbu imtis tam tikrų atsargumo priemonių. 

Pirmiausia reikia tinkamai apsirengti: dėvėti šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, kelnes susikišti į kojines ar batus, galvą prisidengti kepure ar skarele. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – dažniausiai būna erkės žarnyne, tad užkratas paprastai patenka į žmogaus organizmą tada, kai erkė jau pasisotinusi (dažniausiai po 24–48 val. siurbimo) atpila žarnyno turinį į įsisiurbimo žaizdelę arba kai ji neteisingai traukiama – suspaudžiamas jos pilvelis. 

Taigi jei grįžę iš gamtos laiku aptiksite erkę ir teisingai pincetu, nesuspausdami pilvelio, ją ištrauksite, yra didelė tikimybė, kad net ir nuo infekuotos erkės Laimo liga neužsikrėsite. Ypač svarbu nuolat atidžiai apžiūrėti vaikų kūną – jie gali ir nepajusti, kad nešiojasi įsisiurbusią erkę. Taip pat patartina būnant gamtoje naudoti nariuotakojus atbaidančias medžiagas (repelentus). 

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja 

Kadangi erkės labai mažos, o jų įkandimas paprastai būna neskausmingas, erkių ant kūno galima ir nepajusti, tad grįžus iš vietų, kuriose gali būti erkių, labai svarbu atidžiai apsižiūrėti patiems ir apžiūrėti vaikus bei drabužius. Apžiūrėkite visą kūną, ypač atkreipkite dėmesį į pažastis, kirkšnis, kojas, bambą, kaklą ir galvą. Ant vaikų kūno erkės dažnai randamos ties galvos plaukų augimo linija.
Erkę reikėtų pašalinti pincetu, laikant jį kuo arčiau odos ir traukiant atsargiai bei tolygiai, nedarant staigių judesių ir nesukant. Nesuspauskite erkės kūno, nekaitinkite jos ir nenaudokite cheminių medžiagų, nes erkė gali išspjauti skrandžio turinį į žaizdą ir perduoti bakterijas arba virusą. Ištraukę erkę pincetu, suvyniokite ją į tualetinį popierių, išmeskite į unitazą ir nuleiskite vandenį.
Nuplaukite žaizdą šiltu vandeniu su muilu ir patepkite antiseptiku, pvz., alkoholiu arba jodu. Nedidelė pašalintos erkės burnos dalis gali likti žaizdoje. Ji nepavojinga ir po kelių dienų pranyksta kartu su žaizda. Tačiau jeigu po keleto dienų oda nepradeda gyti, turėtumėte kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti infekcijos požymis (taip atsitinka retai). Kalendoriuje pažymėkite įkandimo dieną ir stebėkite, ar nepasireiškia erkių sukeliamų ligų simptomų. Jeigu per 1 mėnesį po įkandimo susirgote, praneškite gydytojui apie įkandimo dieną.

ve.lt
grįžti į viršų