Į titulinį
Visa farmacinė ir medicininė informacija specialistams
Į titulinį
Mano užrašai
2018 m. birželio 24d.
Spaudos apžvalga Spausdinti
į užrašus
2008 11 28
Vaistažolių arbatose slypi nematoma jėga
Natalija KONDROTIENĖ "Šiaulių kraštas"
Vaistininkas Virgilijus Skirkevičius siūlo dažniau pasimėgauti vaistažolių arbatomis, tačiau nusijuokęs priduria, kad arbatą galima paruošti ne tik iš vaistažolių, o net iš chrizantemų ar rožių. Visiems arbatų mėgėjams siūlo nepamiršti, kad reikalingiausi vaistai visuomet yra šalia mūsų.

Lietuviška žalioji arbata

Vaistininkas V. Skirkevičius patikina, kad Lietuvos pamiškėse, kirtavietėse ir pakelėse auga pati tikriausia žalioji arbata — gaurometis. Saulėje ją galima fermentuoti ir paversti juodąja arbata. Skonio savybėmis ir lapelių išvaizda, kaip pasakoja vaistininkas, ji panaši į kinišką ar indišką, tačiau ši arbata yra nepelnytai užmiršta, o gal ir išstumta užjūrio arbatų Lietuvoje. Nusijuokia, kad Rusijoje dar ir dabar ji geriama iš samovarų, vadinama Ivano čajumi, tikint stiprinančiomis šio augalo savybėmis. „Kai kuriose Lietuvos regionuose, šis augalas vadinamas kazokais. Gal iš tikro kazokai išmokė gerti siauralapio gauromečio arbatą, o gal pavadinimas kilęs iš greito augalo vislumo, užkariaujantis vis didesnius kirtaviečių plotus“, — svartstė V. Skirkevičius. Vaistininkas pasakoja, kad rudenį, išbridus iš miško ir pamačius aplipusius baltais pūkais savo rūbus, nereikia net abejoti — tai gaurometis arba tarmiškai kazokas prisikabino. Pabrėžia, kad tuo metu augalo lapai jau netinka švelnaus skonio arbatai gaminti. Juos reikia rinkti, kai gaurometis žydi iki švento Jono dienos purpurinės spalvos vainiklapiais, siekdamas iki 2 metrų aukštį. Tuomet ir jauni lapeliai tinka naudoti salotoms gaminti. Vaistininko teigimu, arbatos iš šio augalo labai naudingos: gali gydyti gerybinį prostatos išvešėjimą, pabrėžia, kad gaurometį galima vadinti kasdienine žaliąja arbata vyrams. Lyginant su kinietiška arbata, joje nėra kofeino, todėl galima 1 arbatinį šaukštelį šio augalo užsiplikyti ir arbatą gerti prieš miegą. Dėl raminančio, priešuždegiminio gauromečio veikimo gali pagerėti ir miego kokybė.

Chrizantemų ir rožių arbatos gydo sielą ir kūną

„Visi pasaulio augalai gali būti naudojami žmogui gydyti. Puošniosios vėlinių gėlės — chrizantemos — nepriklausomai nuo žiedų atspalvio stipriną regėjimą, įeina į daugelio vaistažolių mišinių sudėtis regėjimui gerinti“, — patikino vaistininkas, patardamas, jog kiekvienas gali pasigaminti gardžią chrizantemų žiedų arbatą: 2 arbatiniai šaukšteliai užplikomi 1 stikline karšto vandens, keliolika minučių palaikius, galima mėgautis puikiu ir skaniu gėrimu. Pyktis ar susierzinimas išgėrus šios arbatos lyg lengva ranka nuimamas, ypatingai jei toks nuotaikų svyravimas susijęs su menstruacijų ciklu. V. Skirkevičius pasakoja, kad Rytų medicinoje teigiama, jog chrizantemos veikia ne tik žmogaus kūną, bet ir dvasią. Ši gėlė padeda žmogui atsisakyti užplūdusio egoizmo. „Jei ragausite iš šių gėlių pagamintos arbatos, pajusite malonų saldaus ir kartaus skonio mišinį, tai suteiks spindėjimą jūsų akims, geriau matysite, o gal ir suprasite gyvenimą. Nešdami savo mirusiems artimiesiems vadinamą vėlinių gėlę, gal iš tikro gydome savo egoizmą, suvokdami šito gyvenimo trumpalaikiškumą„, — svarstė vyras. Nusijuokęs pamini ir iškilmingų švenčių gėles — rožes, kurios taip pat yra vaistai. Atveria paslaptį, jog jei rožės spygliai gali sužeisti minkštuosius odos audinius, tai patrynus pažeistas vietas sutrintais iki sulčių išsiskyrimo jos žiedlapiais bus išvengta infekcijos. „Ši gėlė ir žeidžia, ir gydo“, — šypsojosi vaistininkas. Šviežius rožių žiedlapius palaikius meduje gydomi gerklės uždegimai ir žaizdelės burnos ertmėje. Žiedlapių arbatos suteikia daug energijos širdies raumeniui, atpalaiduojančiai veikia kraujagysles, sumažina kojų patinimus, atsirandančius dėl širdies veiklos nepakankamumo.

Balinis ajeras stiprina protą

„Vytauto Didžiojo laikus menantis, kartu su totoriais į Lietuvą atsibastęs, žmonių totorka vadinamas balinis ajeras ilgam įsikūrė upių ir ežerų pakrantėse. Visa Rytų Azija — balinio ajero tėvynė, vadina šį augalą “kalbančiuoju“, ką reikštų stiprinančiuoju žodį ir protą, — pasakoja vaistininkas. Pašnekovas pabrėžia, jog šis vaistingasis augalas atstato smegenų ir visos nervų sistemos veiklą. Tai pirma pagalbos priemonė po insulto, ar po narkozės, sugrąžinanti ligonio sutrikusį nervinį jautrumą. Jis gerina kraujo cirkuliaciją smegenyse, stiprina atmintį, yra puiki vaistinė priemonė senatvinei aterosklerozės profilaktikai. „Pas mus tik Žemaitijoje kartais patariama, jei skauda galvą, tai pagraužk ajero šaknies. Lietuviui yra ko pasimokyti iš totorių ir ajero šakniastiebius reikia pradėti vartoti ne tik plaukams, bet ir galvai stiprinti“, — nusijuokia vaistininkas. Pataria pasigaminti gydančios arbatos: 2 valgomuosius šaukštus susmulkintų šakniastiebių termose užpilama 200 miligramais verdančio vandens. Po 30 minučių nukošiama. Arbata vartojama šilta po trečdalį stiklinės tris kartus per dieną pusę valandos prieš valgį. Vartoti rekomenduoja 21 dieną.
„Esu vaistininkas ir dažnai patardamas žmonėms kaip vartoti vaistus, kaip gydytis, pasakau, kad atsparumą ligoms labiausiai stiprina: tave suprantantys žmonės, meilė, saugumo ir artumo jausmas, tikėjimas Dievu, pasitikėjimas ateitimi, gebėjimas įžvelgti likimo prasmę bei išorinis saugumo jausmas“, — sakė V. Skirkevičius.

Vaistininko patarimas:
* Pagerinant skonį į vaistažolių arbatą galima įdėti cukraus ar medaus silpniems, po operacijų išsekusiems ligoniams.
* Cukraus vengti visiems, o ypatingai hiperaktyviems vaikams.
* Medumi saldinti, kada arbatos karštis jau pakenčiamas burnos gleivinei.
* Perkaitintas medus gali būti net kenksmingas sveikatai.
* Vaistažolių arbatos gydymo tikslais geriamos 21 dieną.

Alergijos kamuojamiems:

Susirgus alergija reikia organizmą valyti nuo toksinų pasigaminus arbatą iš dirvinio asiūklio, dilgėlių lapų, beržo lapų lygiomis dalimis. Valgomasis šaukštas mišinio užplikomas viena stikline vandens, laikyti dvidešimt minučių ir gerti prieš valgį. Taip du kartus per dieną. Išbėrimo vietas mazgoti medetkų žiedų karštu nuoviru.

Stiprinantiems kaulus:

Dirvinio asiūklio arbata vartojama lūžus kaulams, mat augalo cheminėje sudėtyje yra medžiagų maitinančių kaulinį audinį ir skatinančių kaulų suaugimą. Vartojimas: 1 arbatinį šaukštelį asiūklio žolės užplikyti 200 miligramais vandens, stiklinėje ištirpinamas gabalėlis mumijo (ant peilio galiuko). Vartojama trys savaites po vieną kartą per dieną prieš valgį.

Inkstus besigydantiems:

Erškėtrožių vaisių arbata su medumi labai teigiamai stimuliuoja inkstų sistemą. Patartina vartoti inkstų uždegimų atvejais. Vienas arbatinis šaukštelis susmulkintų sausų erškėtrožių vaisių užplikyti stikline karšto vandens, palaikyti 30 minučių termose, prieš geriant saldinti medumi.

Kvapu besirūpinantiems:

Lietuvių tautosakoje yra toks posakis, jog dvasia smirdi, tai reiškia blogą kvapą iš burnos. Šį „dvasios smirdėjimą“ panaikina čiobrelio arbata, nes čiobrelis pagerina virškinimą, bei kvėpavimą. Taip pat pasižymi dezodoruojančiomis, dezinfekuojančiomis burnos gleivinę savybėmis.

Sunkiai kvėpuojantiems:

Bronchinės astmos atveju reikia prieš miegą įsmeigti septynis gvazdikėlius į banano vaisių. Ryte suvalgyti gvazdikėliais kvepianti bananą su visais prieskoniais. Po valandos išgerti karšto vandens stiklinę. Tai energijos impulsas plaučiams, palengvinantis sunkumą iškvėpimo metu.

Vėžio profilaktikai:

Sergant krūties vėžiu, pagrindinis gydantis augalas turi būti kiaulpienė paprastoji, šis kartusis tonikas skatina organizme medžiagų apykaitą, aktyviai šalina susikaupusius organizme toksinus, valo ir stiprina kraują, gerina limfos nutekėjimą. Gydymui vartojama šaknis, iš jos gaminama arbata arba valgomi susmulkintos sudžiovintos kiaulpienių šaknies gabalėliai. Profilaktiškai 21 dieną per metus kiekviena moteris turėtų pavartoti paprastą pievų kiaulpienę.

grįžti į viršų